Medaus sudėtis. Medaus kalorijos ir kas po jomis slepiasi.

medaus maistingumas

Medus – iš tikrųjų maistas. Ir nors viskas, ką mes pajaučiame ragaudami medų yra tik neapsakomas saldumas su lengvu augalų poskoniu – medus savo sudėtyje turi pačių įvairiausių medžiagų. Na, o jei labai skaičiuojate kalorijas – tikrai verta paskaityti toliau, nes aptarsime medaus maistinę vertę bei kuo jis gali būti naudingas norint numesti svorio.

Kalorijos

Medus – beveik gryna energija. 100 g medaus yra apie 80% angliavandenių, o juose sutalpinta apie 350 kcal. Šiek tiek mažiau nei cukruje. Likę 20 % meduje yra vanduo, tad pagrindines kalorijas gauname iš meduje esančių paprastųjų angliavandenių, kurie daug geriau ir greičiau pasisavinami nei cukrus. Meduje beveik pusė saldumo atkeliauja iš fruktozės ir dar trečdalis iš gliukozės. Taip pat jame galime rasti maltozės bei sacharozės. Taigi beveik visos medaus kalorijos sudarytos iš angliavandenių, bet jais medaus maistingumas tikrai nesibaigia. 

BaltymaiMedaus sudėtis

Baltymų meduje yra gana mažai –  tik apie 0,2 g baltymų 100 g medaus. Tačiau baltymai, kurie yra meduje atlieka labiau vitaminų, nei statybinių baltymų (reikalingų raumens masei auginti) funkciją. Didelę dalį medaus baltymų sudaro fermentai ir aminorūgštys. Medaus fermentai atsakingi už kovą su laisvaisiais radikalais ir ląstelių pažaidos mechanizmų stabdymą. Kaip puikus antioksidantas meduje tarnauja viena pagrindinių aminorūgščių prolinas, kuris padeda ląstelių atsinaujinimo, audinių atstatymo procesams bei kolageno sintezei. Be prolino meduje randama dar 17 žmogui svarbių aminorūgščių.

Druska, vitaminai ir mineralai

Kad ir kaip keistai nuskambėtų, bet meduje yra druskos! Tiesa, jos kiekis itin mažas ir matuojamas meduje esančio natrio kiekiu – vos 4 mg. Medus taip pat turi keletą miligramų kalcio, fluoro, magnio, fosforo, mažiau nei miligramas vario, geležies, mangano, seleno, cinko ir net 52 mg kalio.  Be mineralų, medus turtingas ir vitaminais. Jame yra apytiksliai 2 mg cholino, pusė miligramo vitamino C, truputis niacino, riboflavino, pantoteno rūgšties, vitamino B6 bei kitų.

Kaip numesti svorio? Ar medus gali padėti?

Ir taip, ir ne. Nors medus kaloringas, tačiau medaus kalorijos – kitokios. Medaus maistingumas, jei lyginsime jį su bet kokiu saldikliu ar cukrumi, yra gerokai vertingesnis dėl jau anksčiau išvardytų komponentų. Todėl vartodami medų gauname ne “plikas” kalorijas, bet visą reikalingų medžiagų paketą kuris, kaip teigia vis daugiau mokslinių šaltinių, jei vartojamas saikingai, gali padėti numesti svorio.

Šaukštelis medaus kaloringesnis už šaukštelį cukraus, bet šaukštelis medaus yra gerokai saldžiau, todėl jo suvartojame mažiau. Mažiau medaus reiškia ir mažiau kalorijų. Be to, medus, kaip ir kiti bičių produktai turi sudedamųjų dalių greitinančių medžiagų apykaitą. Tai, žinoma, nereiškia, kad ji ims suktis kosminiu greičiu, tačiau pamažu “užsives” energijos eikvojimo, o ne kaupimo modelis.

Jei skaičiuojate kalorijas ir rūpinatės sveikesne mityba – medus gali tapti puikia alternatyva cukrui. Tik svarbu nepamiršti, jog medaus, kaip ir cukraus, reikia vartoti saikingai.

Medaus sudėtis ir labai paprasta, ir itin sudėtinga tuo pačiu metu. Kad ir kiek metų mokslininkai bando susintetinti į medų panašius gaminius, turinčius tas pačias sveikatinančias savybes, tačiau vis dar sėkmingai naudojame natūralų medų, kol jo „antrininkai“ dulka laboratorijų lentynose. Tad, kur gi ta medaus sudėties paslaptis?

 

Cukrus, bet ne cukrus

Medus – beveik grynas angliavandenis. Apie 80% jo sudaro angliavandeniai, o kitus 20% – vanduo, fermentai, vitaminai, mineralai ir kitos stebuklingos sudedamosios dalys. Medus toks saldus, nes didžioji jame esančių cukrų dalis tenka fruktozei, kurią pradedame pasisavinti dar burnoje (~40 %), dar trečdalį sudaro gliukozė ir truputį maltozė bei kiti angliavandeniai. Pagrindinis medaus ir cukraus saldumo skirtumas yra tas, jog medus turi žemesnį glikeminį indeksą, todėl gliukozės kiekis kraujyje „nesivažinės“ linksmaisiais kalneliais taip, kaip vartojant cukrų. Beje, linksmieji kalneliai nepatinka nei mūsų smegenims, nei širdžiai, nei kasai. Tad, jei negalite atsisakyti cukraus, pakeiskite jį medumi.

Medaus paslaptismedaus sudėtis unikali

Medaus sudėtis ypatinga tampa tada, kai nektaras yra perdirbamas bičių straubliukuose. Ten jis sumaišomas su bičių seilėmis ir jų išskiriamomis naudingomis medžiagomis bei fermentais. Matyt, būtent tai vis dar išlieka neatkartojama medaus gamybos technologija, neleidžiančia jo pakeisti laboratorijose sukurtu pakaitalu. Taigi, ko bitės prideda į tą medų?

Vitaminai. Meduje daugiausia B grupės vitaminų, o taip pat vieno pagrindinių antioksidantų – vitamino C.

Rūgštys. Nors medus saldus, tačiau savyje turi nemažai rūgščių. Daugiausia – obuolių ir citrinų.

Mineralai. Tai bene didžiausia naudingųjų medžiagų grupė meduje. Jame gausu kalcio, natrio, kalio, chloro, geležies, magnio, vario, fosforo ir kitų mikroelementų.

Baltymai. Daugiausia baltymų meduje aptinkama amino rūgščių pavidalu. Meduje galima rasti beveik visas nepakeičiamas ir pakeičiamas amino rūgštis.

Medaus sudėtis – unikali. Nėra pasaulyje antro tokio paties stiklainėlio medaus. Kol pagrindinis medaus komponentas – angliavandeniai – beveik nekinta, visa kita medaus sudėties paletė priklauso nuo medunešio laiko bei žydinčių augalų nektaro. Bitininkai teigia, jog norint mineralų, antioksidantų ir baltymų gausesnio medaus reikėtų rinktis kuo tamsesnį, pavyzdžiui grikių medų. O vertingiausiu medumi pasaulyje tituluojamas Manukos (N. Zelandijos arbatmedžio) medus.