Pavasario laukiam visi: ir patys didžiausi, ir patys mažiausi. Pavasaris su bundančia gamta atneša gražių emocijų, gaivaus oro, pirmosios karštos saulės, tačiau ir šiek tiek nerimo. Ypač bitininkams. Juk būtent pavasaris parodo, kaip bitės peržiemojo, ar nieko nenutiko motinėlei, ar šeima išliko stipri, ar pakako maisto, ar gausu pirmųjų perų… Pirmasis bitininko pasimatymas su bitėmis po žiemos – mažumėlę jaudinantis ir reikalaujantis nemažai pasiruošimo, mat reikia ne tik biteles apžiūrėti, tačiau ir atlikti svarbiausius pavasario darbus avilyje ir aplink jį. Tad, nuo ko pradėti?
Į avilį – tik su marškinėliais
Taip, taip, perskaitėte teisingai. Ne, tai ne dėl to, kad Jus sugeltų. Per dažnai varstomas avilys atšąla, bitėms sunkiau išlaikyti pastovią jo temperatūrą, didėja ligų pavojus, išharmonizuojamas šeimos gyvenimas, o tai toli gražu ne į naudą. Ar Jums patiktų šalto oro gūsiai, kai krutinate savo pilvelį ir šildote namus? Nėra ko be reikalo kaišioti nosies po Jų namelius, traukyti korius ir įvedinėti savo tvarkos. Po mūsų neatsargaus vizito bitėms gali tekti taisyti korio akutes ir „remontuoti” savo namus užuot skyrus laiko naujos kartos auginimui ar pasiruošimui nešti nektarą. Bešnipinėdami po avilį galite sužaloti motinėlę ir darbininkėms teks auginti naują, o tai šeimai nežada nieko gero. Na, o jei labai norisi įvertinti ar bitėms pakanka maisto – kilstelkite daugiaaukštį avilį už jo krašto ir įvertinkite jo svorį bei palyginkite su kitais aviliais. Aptikę neproporcingai lengvą avilį pamaitinkite bites ir laukite pavasarinio pirmojo pasimatymo. Geriausias laikas susitikti su bitėmis ir išsamiai viską įvertinti bei atidengti avilius yra tada, kai prie jų galite eiti ne su žiemine striuke, o su marškinėliais (vid. oro temperatūra ~15°C). Taip ne tik nesušaldysite bičių, tačiau ir netrikdysite Jų gyvenimo ritmo.
Pavasarinė talka
Jei jau nusprendėte, kad visai tinkamas metas vaikščioti su marškinėliais, pasisveikinimą su bitėmis derėtų pradėti nuo švarinimo darbų. Kad ir kaip liūdna bebūtų, pavasarį teks nuimti avilio dugną ir išvalyti iš jo numirusias biteles. Jų turėtų būti saujelė ar dvi. Bičių išėjimas – natūrali gamtos ciklo dalis, kuri žiemą sulėtėja, mat bitės žiemą išgyvena net kelis mėnesius ir, galiausiai, užauginusios naująją kartą, pasirūpinusios karalienės gerove ir, dažniausiai, net nesužinojusios, ką reiškia nešti medų, išeina užtarnauto poilsio. Taigi nuėmus avilio dugną ir atsisveikinus su bitėmis jas geriausia sukratyti į kokį nors indą. Surinkus visas išėjusias biteles iš visų avilių patariame jas sudeginti – taip apsaugosite savo avilius nuo galimų ligos sukelėjų, o be to – pagarbiai išlydėsite gamtos tarnaites.
Bitės – tikros pedantės. Daugumą avilio švarinimo darbų atlieka pačios: „išplauna“ korius, sutvirtina rėmelius pikiu, visus nešvarumus sumeta avilio dugnan arba nugabena į lauką. Todėl avilio dugnui turime skirti papildomo dėmesio. Kadangi avilys yra vieta, kur gimsta ne tik maistas, bet ir vaistas, jame ne valia naudoti jokiu cheminių ir į medieną įsigeriančių lakių medžiagų. Todėl avilio dugną dezinfekuojame ugnimi. Kaskart pavasarį keliaudami prie avilių nešamės dujinį degiklį ir jo liepsnos “paragauti” duodame visam avilio dugnui bei jo šonams. Tai yra laiko patikrinta, kokybiška, ekonomiška ir pati ekologiškiausia dezinfekavimo priemonė.
Šiokią tokią tvarką reikėtų padaryti ir pačiame avilyje. Pavasarį peržiūrime rėmelius su koriais. Jei išsiritusi naujoji karta, avilyje galite rasti tamsių, senų korių. Juos geriausia pakeisti naujais rėmeliais su vaško plokštelėmis, nes senuose koriuose taip pat gali būti ligos sukelėjų. Įdėjus vaško plokštelių naudinga stebėti avilius. Jei bitės labai greitai stipreja, siuva naujus korius – medunešis prasidės jau netrukus. Sudėjus naujus rėmelius taip pat reikėtų stebėti kiek rėmelių “padengta” bitėmis. Jei daugiau kaip du trečdaliai – prieš pat medunešio pradžią reikėtų ant lizdinio aukšto uždėti medaus aukštą, kad bitės turėtų kur sandėliuoti visus savo darbo vaisius. Jei bitėmis padengta tik pusė rėmelių – tokią šeimą reikėtų pastiprinti bitėmis iš kito avilio arba palaukti kol ji sustiprės savarankiškai.
Maistas lyg vaistas
Roges ruošk pavasarį, o bitėms maisto – rudenį. Prieš žiemojant derėtų pasirūpinti bičių žiemos atsargomis ir netrikdyti jų poilsio šaltuoju laikotarpiu. Kitą
maitinimą reikėtų pradėti jau į pavasarėjus. Ankstyvą pavasarį bites skatinti geriausia cukraus sirupu. Tokius skatinamuosius maitinimus reikia atlikti kas trečią dieną iki pavasarinių augalų žydėjimo. Bitėms sumaitiname po maždaug po 0,5 l sirupo du kartus per savaitę. Tačiau jei pavasaris, nors ir ankstyvas, bet žadantis šalnų – bičių šeimas efektyviausiai pamaitinsime kandi tešla su baltymais ar su žiedadulkėmis. Ši tešla nebijo šalnų, tad bitės ją lengvai pamins net nukritus oro temperatūrai. Tuo tarpu kai šalta, cukraus sirupo bitės privengia. Visgi, reikėtų nepamiršti, jog šios tešlos galima duoti tik jau apsiskraidžiusioms ir išsituštinusioms darbininkėms. Kandi tešla su žiedadulkėmis bitėms, kurios dar neapsiskraidžiūsios ir neišsituštinusios, nes yra per šalta, gali būti pražūtinga – jos ima viduriuoti avilyje ir žūsta. Taip pat vertėtų žinoti, jog apsiskraidžiusios ir perus auginti pradėjusios bitės suvartoja net 4 kartus daugiau maisto, nes tam, kad užaugtų naujoji karta būtina pakelti avilio temperatūrą. Tas nuolatinis pilvelių kratymas tikrai reikalauja papildomos energijos. Bitininkai taip pat turėjo pastebėti, jog šią žiemą (tiksliau žiemos rudenį) bitės suvartojo daugiau maisto, nes visiškai žiemoti taip ir nebuvo nuėjusios.
Turbūt girdėjote, kad vanduo – tai gyvybė. Taigi, taigi. Jei iki šiol galvojote, kad bitės minta tik nektaru turime Jums naujieną – bitės geria! Ir gana nemažai. Štai kodėl bitininkai mėgsta statyti avilius netoli vandens telkinių. Jei bitė pilna jėgų – atsigerti vandens iš tvenkinio jai vieni niekai, tačiau jei iki tvenkinio toli – nuskridusi ir atsigėrusi mažoji darbininkė gali tiesiog nebepakilti. Pavasarį, kadangi avilyje pats darbymetis, bičių vandens poreikis gerokai išaugęs. Kadangi iš nektaro vandens jos gauna itin mažai, šalia avilių rekomenduojame pastatyti specialias bičių girdyklas ar „susimeistrauti“ tokią patiems. Taip ne tik palengvinsite ir paspartinsite bičių darbą, tačiau ir būsite tikri, kad jokia nelaimėlė nebus nublokšta nepalankaus vėjo ar užklupta liūties ir nebegrįš į avilį.
Sveikata – brangiausias turtas
Ir tai ne tik mums, bet ir bitėms. Ligos gali sumažinti medaus produktų nešėjų produktyvumą, perų auginimą ar net sunaikinti ištisas šeimas. Bitėms itin pavojingos varoatozės erkutės silpninančios jų imuninę sistemą. Šias erkutes ne taip paprasta pastebėti, todėl dažnai bitininkai teigia, jog jų bitės yra sveikos. Erkutės prisikabina prie bičių kūnelių ir, dėl jų spalvos panašumo į bičių plaukelius, puikiai susilieja su skraiduole. Deja, pavartojus vaistų nuo šių erkučių dažnas nustemba, jog randa gana gausų jų derlių ant avilio dugno. Lieka tik pasidžiaugti, jog yra sukurta natūralių priemonių pavasarinei kovai su parazitais ir kiekvienas bitininkas gali atsirinkti jam tinkamiausias. Dauguma šių vaistų sukurti skruzdžių rūgšties pagrindu. Skruzdžių rūgštis – natūrali gamtoje esanti medžiaga, su kuria bitės nuolat susiduria. Taip pat svarbu, jog ji nesikaupia avilyje ir nepatenka į medų, tad produkcija išlieka sveika. Bites gydyti reikėtų pavasarį, kai tik mažosios darbininkės pradeda ant kojyčių atsinešti žiedadulkių bei oras yra šiltas ir malonus tiek bitei, tiek bitininkui. Po gydymo stebime erkių kritimą ir, jei reikia, gydome antrą kartą.
Padėk, bet pasitikėk
Bitės gyvena jau ne šimta ir ne kelis šimtus tūkstančių metų. Tai – viena seniausių rūšių esančių Žemėje. Todėl labai svarbu išmokti įsiklausyti į darbštuoles – jos visada pateiks reikiamus atsakymus: bitės skraido ir siuva korius – lauk šilumos, bitės kaupia atsargas – lauk vėsumos, bitės anksti suskrenda į avilį – lauk lietaus. Mažosios medaus nešėjos tiek daug mato, jaučia ir žino, kad mums kartais reikėtų iš jų pasimokyti. Ne retai norint gero ir per daug kišantis į avilyje bei bičių gyvenime nusistovėjusią tvarką galima pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Tad padėkime, bet ir pasitikėkime savo bitėmis ir šia draugyste džiaugsimės ilgai, tvariai bei nuoširdžiai.