Kaip atsiranda medus, kokia jo sudėtis?

Kiekvieną kartą atsukę medaus stiklainį matome tą patį – auksinės spalvos, kvapnų ir saldų produktą. Tačiau retai susimąstome, kiek darbo slepiasi viename šaukštelyje medaus.

Kad jis atsirastų, bitės aplanko tūkstančius žiedų, nektarą ne kartą perduoda viena kitai, praturtina jį natūraliais fermentais, o vėliau kantriai brandina avilyje. Tik tuomet nektaras tampa tuo medumi, kurį dedame ant duonos, gardiname arbatą ar ragaujame tiesiai iš šaukšto.

Šiame straipsnyje papasakosime, kaip gimsta medus, kuo ypatingas jo gamybos procesas ir kodėl bitės sugeba sukurti produktą, kurio iki šiol nepajėgia atkartoti nė viena maisto technologija.

Bitės medų gamina iš augalų žieduose randamo nektaro. Nektaras – tai saldus skystis, kuriuo minta vabzdžiai. Tam, kad pririnktų reikiamą jo kiekį bitelės aplanko tūkstančius žiedų ir nuskrenda nesuskaičiuojamas galybes kilometrų. Tad ar mes, pabraidžioję po pievas, prisirinkę nektaro ir žinodami receptą galime pasigaminti medaus? Pasirodo, paslaptis slypi ne nektare, o pačiose darbštuolėse. Bičių surinktas, o tiksliau išgertas, nektaras patenką į vieną iš dviejų jų skrandukų, kur yra apdorojamas specialių virškinimo fermentų. Skamba ne itin skaniai? Skaitykite toliau…

Po ilgos kelionės iš laukų, nektaras skrandyje jau būna apvirškintas ir jį bitė darbininkė perduoda kitai, o šita – dar kitai. Šis procesas kiek panašus į „sugedusį telefoną“ – nektaras siunčiamas bičių grandine į avilio vidų, kol galiausiai patenka į korį. Sakysite, kaip bitės „siunčia“ nektarą? Na, tikrai ne iš rankų į rankas, o per savo straubliukus. Taip kiekviena bitė perduoda savo fermentų dalį šiam nektaro produktui. Dėl to jis tampa dar vertingesnis.

Itin svarbi medaus gamybos proceso dalis – jo fermentavimas koryje. Supylusios nektarą į korio akutę bitės dar kurį laiką stipriai plazda sparnais ir jį vėdina – tirština ir tik po to užsandarina vašku ir palieka. Fermentavimo koryje metu nektare esantys sudėtingi angliavandeniai paverčiami paprastais ir lengvai įsisavinamais – gliukoze ir fruktoze. Būtent todėl medaus saldumą pajaučiame vos jį lyžtelėję.

Sakysite, ši medaus gamybos technologija atrodo mažumėlę nehigieniška? Mokslininkai neseniai atrado, jog bičių duonelėje, kuria maitinamos bičių darbininkių lervos, yra cheminių medžiagų paverčiančių bites visiškai steriliomis. Štai kodėl medus ir kiti bičių produktai tiek ilgai negenda! Nepakitusio medaus rasta net faraonų piramidėse. Tiesa, vis dar neatsirado drįstančių jo paragauti… Laimei, „Brolių medus“ atkeliauja į Jūsų namus – šviežias ir gardus. O jei ieškote kitokio būdo mėgautis medumi, verta išbandyti ir guminukus su medumi, kuriuose jis derinamas su vaisių skoniais. Tad mėgaukitės drąsiai!