Šiaip jau bičių niekas nesveria, sakysite, ir beveik būsite teisūs. Ūkininkai mikliai sumoja kiek sveria jų vištukės ar karvukės, daržininkai nesunkiai „iš akies“ prikas kilogramą bulvių, o štai bitininko paklausus, kiek sveria tavo bitės, greičiau sulauksi klausimo „ar tau viskas gerai?“, nei tikslaus atsakymo. Bitės, kaip ir daugelis gerų dalykų, dažniausiai, neišmatuojami: laimė neišsemiama, meilė nesibaigianti, džiaugsmas beribis, o bičių – begalybė. Visgi, pasverkite man du kilogramus bičių, prašau. Sugluminome ir suintrigavome? Puiku! Kviečiame skaityti toliau.
Stebuklingi du kilogramai
Du kilogramai bičių naujai šeimai, tik (net!) du kilogramai bičių ir Tu – beveik bitininkas, du kilogramai bičių, o medaus – produktų visiems metams. Stebuklingi tie du kilogramai bičių! Tačiau iš kur jų gauti? Galima tikėti, jog esi laimės kūdikis ir bandyti „sumedžioti“ bites po vieną kinietiškomis lazdelėmis (kaip „Kung-fu pandoje“), arba padaryti taip, kaip daro bitininkai – prisišluoti. Taip taip, perskaitėte teisingai – tik šluoti reikėtų ne ūkiškai, kaip ąslą, o elegantiškai – it snaigutes. Broliai bitininkai rekomenduoja šluoti bites bent nuo 3-4 avilių ir tik nuo medaus aukštuose esančių rėmelių. Tai patogu padaryti nuiminėjant medaus derlių. Bitės, kaip pasakytų čionykščiai, „nešpietnos“, savą nuo svetimo užuodžia iš tolo. Norint suformuoti darnią šeimą kelių skirtingų avilių bičių kvapas susimaišys kartu ir naujos motinėlės priėmimo tikimybė gerokai išaugs. Todėl labai svarbu bitelių prisišlavinėti iš kelių avilių. Bites broliai šluoja į specialią dėžę parsivežtą iš Vokietijos su daugybe skylučių, reikalingų bitėms kvėpuoti ir vėdintis, bei su piltuvėliu. Taip bites patogiau ir transportuoti, ir sukratyti į avilius pagarbiai bei saugiai. Prieš šluojant bites ir piltuvėlį būtina gausiai supurkšti vandeniu – bitės mažiau stresuos ir kais, o sušlapus sparneliams ir mažiau lakios aplink.
Dalies bičių „nušlavimas“ naudingas tiek bitėms, tiek bitininkams: itin stiprios šeimos gausaus medunešio metu linkusios spiesti, tad dalies bičių nušlavimas padeda išsaugoti medaus derlių ir motinėlę bei saugiai ir patogiai įkurdinti naują bičių spiečių medinguose laukuose.
Be namų – negerai
Kaip ir kiekvienai šeimai, taip ir šiai būtina tinkamai paruošti namus, kuriuose būtų viskas: gardus ir vertingas maistas, pakankamai erdvės, gera oro cirkuliacija, saugios konstrukcijos. Būtent kokius apartamentus joms ir sukuriame. Bitėms nėra geresnių namų nei švarus, erdvus avilys. Naujame avilyje užkemšame paradinį įėjimą – laką ir paruošiame saugias konstrukcijas – įstatome šešis lizdinius dar nepasiūtus rėmus su vaško plokštelėmis, diafragmą bei gerai viską pritvirtiname. Kad nauji namai būtų svetingesni, avilio apačioje įdedame maisto – 1,5 kg kandi tešlos (speciali bitėms maitinti skirta tešla gaminama iš medaus ir cukraus). Jau netrukus galėsime apgyvendinti naujakures specialiai joms ruoštuose apartamentuose.
Namai ne namai, jei juose nėra pagrindinio šeimos gerovės garanto – mamos, tad ir į avilį būtina patalpinti naują motinėlę. Ir ne bet kokią, o jau apsiskraidžiusią ir apsivaisinusią. Norint, kad bitės visapusiškai ją priimtų ir neskirtų mirties nuosprendžio, reikia susilpninti motinėlės feromonų kvapą. Tam ir vėl tiks stebuklingas vanduo, kuriuo supurškiame Jos didenybės narvelį. Sveikiname, liko paskutinis akcentas prieš įkurdiant bites – atlaužus dureles patalpinti motinėlės narvelį avilin tarp rėmų. Prasigraužusios kandi tešlą bitės prižiūrėtojos su motinėle pateks į avilį ir pradės šeimos kūrimo ir stiprinimo procesą.
Naujakurių dalia
Tinkamai paruoštas avilys dar negarantuoja sėkmingo šeimos sukūrimo. Bitės – labai gudrios. Jos randa kelią namo net iš už keliolikos kilometrų, tad tam, kad bitės naująjį avilį ir kitas darbininkes pripažintų šeima reikės trupučio žinių ir išmonės. Bet, pirmiausia, patalpiname naujakures į jų naująją buveinę. Gausiai supurškiame specialioje dėžėje sušluotas bites ir sukratome jas į avilį bei kuo greičiau uždengiame jį kvėpavimo grotelėmis. Šis darbas nepavaldus lėtapėdžiams – vos pradėjus kratyti bites jos visomis išgalėmis veršis link savo senųjų namų, tad „suktis“ reikia itin greitai ir preciziškai, mat per daug paskubėjus galima prispausti bites, o dirbant per lėtai jos paprasčiausiai išsiskraidys. Įveikę šią misiją ir visas sparnuotasias darbštuoles įkurdinę namuose, galiausiai surišame avilį diržais saugiam transportavimui. Naudinga ant avilio šonų pasižymėti duomenis apie motinėlę: kilmės liniją, metus su skaičiumi.
O dabar – metas mažai gudrybei. Kad bitės atidarius laką neišsiskraidytų į buvusius namus, teks joms ištrinti atmintį. Skamba lyg scena iš fantastinio filmo? Ne, nenaudosime jokio stebuklingo prietaiso. Tiesą sakant nenaudosime beveik nieko. Kad bitės apsiprastų su naujaisiais namais ir pamirštų senuosius pastatome avilį vėsioje tamsioje vietoje 3-4 dienoms. Šis laikotarpis itin svarbus ir darniems šeimos santykiams mat bitės ne tik pamirš ankstesnę savo gyvenamą vietą, tačiau ir susidraugaus tarpusavyje bei su naująja namų ponia. Nors bitės ir šaltis, iš pažiūros, atrodo nesuderinami dalykai, tačiau kai tokia grūstis avilyje, vėsuma padės bitėms neperkaisti, o tamsa imituos naktį ir nekels papildomo streso bandant ištrūkti iš avilio į medingus laukus.
Po šio “atminties valymo”, vakare, išnešame avilį į jo nuolatinę vietą, atkemšame laką ir tuos stebuklingus du kilogramus bičių palaistome ekologiškais vaistais. Po dienos įsitikiname, kad avilyje viskas gerai: bitės ramios, motinėlė priimta, koriai beveik pasiūti. Šeimai pastiprinti ant avilio pastatome maitintuvę ir vakare pripilame 1 l cukraus ir vandens sirupo (1:1). Sveikiname! Šeima sukurta. Nuo šios dienos motinėlė pradės dėti kiaušinėlius ir nesustos iki pat savo karaliavimo laikų pabaigos, o bitės savo gležnais kūneliais it mūru stos ginti savo naujosios šeimos. Nuo šios dienos jos visos – už vieną ir lyg viena. Ir visos pasišventusios vieninteliam tikslui – apdovanoti geru derliumi ir šviežiu medumi. O mums lieka tik dar kartą jomis pasigėrėti ir pagarbiai stebėti, kaip kelis gramus sveriantis vabzdys užkariauja laukus ir mūsų širdis savo maža didybe daryti tai, kam gimė.
Laimės nenupirksi, bet bičių – galima
Bitės ir laimė. Laimė ir bitės. Ko gero, kaip pasakytų bitininkai, tai vienas ir tas pats. Ir nežinai, žmogau, kas jose taip užburia – ar atsidavimas darbui, ar pasiaukojimas vardan šeimos, ar centimetre telpantis pasaulio navigacinis žemėlapis, ar tai, kad jos gyveno dar gerokai prieš mus ir išliks gerokai po mūsų.
Tik du kilogramai bičių ir namai nuolat kvepės medumi. Tik du kilogramai bičių ir sodas užderės kaip niekad. Tik du kilogramai ir net 20 000 šokančių pilvelių. Tik du kilogramai bičių, kad sukurtum šeimą ir net du kilogramai nepaprastos laimės tapti bitininku. Sako, jie geri žmonės. Sako, bitės atneša ramybės ir laimės į namus. Tad, pasverkite man, prašau, du kilogramus bičių.