Bičių paruošimas žiemai

Lopšinė bitėms

Aa aa pupa

Kas bitutę supa?

Supa Ignas ir mama

Ir Viliukas kai kada…

Kam vasara atostogų metas, o kam – pats darbymetis. Ypač bitutėms. Nuo pat ankstyvo pavasario jos pluša kas dieną, kad mes turėtume gardaus medaus, kad laukai būtų derlingi ir visi laimingi. Baigiantis mūsų atostogų metui prasideda kitas – bitučių atostogų metas – peržiemojimas. Meškos pasikloja savo storus kailinaičius, užsikloja riebaliukų atsargomis ir parpia. Ežiukai, štai, prisidžiovinę grybukų (deja, tik pasakose) tyliai snaudžia savo urveliuose. O kaip žiemoja bitės? Jei nuo pirmųjų sakinių mintyse sulipdėte patalais apkamšytos ir saldžiai žiemos miegu miegančios bitutės paveikslą – turime Jus nuvilti. Šioje istorijoje nebus nei miegančiosios gražuolės, nei žaviojo princo, pažadidančio ją iš gilaus miego – vietoj to, šiandien pakviesime Jus leistis į kelionę su dviem broliukais nykštukais ir keliais milijonais snieguolių. Galbūt tai ir nebus įstabi meilės istorija su laiminga pabaiga, tačiau ko pasimokyti ir kuo žavėtis tikrai rasite.

Snieguolės neknarkia

                 Bitutės ne tik neknarkia – jos net nemiega. Ir visai nesvarbu – vasara ar žiema – jos visada, diena iš dienos, dirba. Jei vasarą bitės praleidžia keliaudamos, tai žiemą – krutindamos pilvelius. Ir ne, tai ne nauja viliojimo taktika – tai būdas palaikyti vienodą temperatūrą avilyje. „Brolių medaus“ bitininkai Ignas ir Vilius juokauja, jog žiemą šalta tik bitininkams, tad šiltais patalėliais avilių apkamšyti nederėtų. Avilyje būtina gera oro cirkuliacija, todėl žiemą net avilio dugnas lieka atidengtas – ir šildymo, ir vėdinimo sistema bitės pasirūpina pačios.

                 Medaus rinkėjos peržiemoja susisukusios į kamuolį. Jo centre – namų ponia, kraštuose – vyriausios bitės, o viduryje – mažylės. Dar prieš rudenį bičių šeima pasipildo jaunomis bitėmis (kuo jų daigiau – tuo geriau), kurių vienintelis tikslas – peržiemojus užauginti naująją kartą medunešiui. Šios bitės, kitaip nei darbymečio bitės, išgyvena net iki 5-6 mėnesių, tad žiemą avilyje kartos nesikeičia. Nors motinėlė ir nesiliauja dėjusi kiaušinėlių, bitės, suprasdamos, jog neišgalės išmaitinti naujos kartos, tuos kiaušinėlius pašalina. Tad avilyje žiemoja apie 20 – 30 tūkt. bičių.

                 Žiemą avilyje – tikri tropikai. Stipriose šeimose avilio viduje būna 14-28° C, o, jei bitės pradeda auginti naująją kartą, temperatūra gali pakilti net iki 34-35° C. Tikras kurortas, tiesa? Ir visą tai jos pasiekia savo išmaniąją šildymo sistema: lauke oro temperatūrai nukritus iki 7° C (silpnose šeimose iki 14° C) bitės pradeda formuoti kamuolį; kuo lauke vėsiau – tuo bitės spiečiasi glaudžiau ir labiau judina pilvelius; jei lauke oras gana šiltas – bičių kamuolys lieka gana laisvas ar net visai sklaidosi.

Bičių paruošimas žiemai:

• Avilyje išsukti medų, sumažinti lakas ir uždėti groteles nuo kenkėjų;
• Maitinti invertuotu sirupu trimis etapais po trečdalį kiekio: Iš karto išsukus medų; 2. 3 kartus, kas 3 dienas, perų auginimui paskatinti; 3. Baigiamasis maitinimas bičių atsargoms papildyti;
• Pagydyti ir stiprinti bites: po pirmojo maitinimo ekologiški vaistai nuo erkučių; kartu su antru maitinimu augaliniai preparatai imunitetui stiprinti;
• Įvertinti atsargų kiekį pagal avilio svorį.

Nykštukų darbai

                 Mūsų nykštukai pusnynuos tikrai nemiega, o prieš žiemą pluša išsijuosę. Taip daryti jie pataria ir kitiems kolegoms bitininkams, jei pavasarį nori sulaukti stiprių, gausių šeimų.

                 Pirmiausia, itin svarbu gerai paruošti avilį: išvalyti jį, iškopinėti paskutinį medų bei teisingai sudėti rėmus. Lakas reikėtų susiaurinti ir uždėti nuo kenkėjų (ypač graužikų) apsaugančias groteles. Geriausiai bitutės žiemoja ir jaučiasi mažuose, bet aukštuose (ne dideliuose žemuose Dadano tipo) aviliuose. Neapsigaukite, tai nėra priežastis, kodėl bitės įsikuria daugiabučiuose. Nuosavą daugiaaukštį aviliuką jos nori turėti todėl, kad žiemoti pradeda pačioje avilio apačioje ir, nors jame lifto nė su žiburiu nerasi, jų kamuolys besimaitindamas vis kyla aviliu į viršų. Pasiekęs dangoraižio viršūnę kamuoliukas norėtų persikelti į kitą kambarį ir leistis žemyn, tačiau, ypač jei šeima yra silpna, tai joms gali nepavykti. Deja, tai reiškia istoriją be laimingos pabaigos. Taigi, kuo aukštesnis avilys – tuo daugiau laiko bitės gali kilti aukštyn, prisipildyti pilvukus ir saugiai grįžti žemyn, jei to prireikia. Tik nereikia persistengti ir pastatyti joms Pizos ar Eifelio bokštų. Pakaks kelių aukštų namuko kaime.

                 Bitės geriausiai žiemoja turėdamos pakankamą kiekį maisto atsargų. Vidutinio dydžio šeimai žiemai avilyje reikėtų palikti 10 rėmų. Bent du iš jų turėtų būti su bičių duonele – tai itin puikus baltymų šaltinis, kurio reikia  norint, kad bitės būtų stiprios ir užaugintų kitą kartą darbštuolių. Į likusius korius darbininkės, kaip geros šeimininkės, pačios prisidės atsargų. Nors bitininkai neturi vieningos nuomonės apie medaus palikimą žiemai, visgi, patirtis rodo, jog korių su medumi bitėms nereikėtų daug palikti. Dabar, kai itin vystomas žemės ūkis, pagausėjo laukų su grikiais ir garstyčiomis. Iš jų gautas medus bitėms gali pridaryti daugiau žalos nei naudos: garstyčių medus žiemą taip sustingsta, jog bitės tiesiog neįstengia juo pasimaitinti, o grikių medus itin gausus mineralų, kurie skatina bitučių virškinimo sistemos darbą. Kadangi avilyje, deja, nėra įrengto tualeto, nuo šio medaus bitės gali suviduriuoti ir žūti. Būtent todėl bitininkai Ignas ir Vilius pataria žiemai bites maitinti invertuotu cukraus sirupu. Be to, taip tausojamas mažųjų darbininkių organizmas, kadangi joms sirupo, priešingai nei nektaro, nereikia perdirbti.

                 Rudeninė puota

                 Ką darytumėte Jūs, jei žinotumėte, kad nekelsite kojos iš namų gerą pusmetį? Meškos ir barsukai kaupia riebaliukus, voverytės grybukus, giles, uogas, stirnos ieško maisto žiemą, o bitutės dažnai priklauso nuo mūsų malonės. Kad padėtume joms pripildyti pilną sandėliuką atsargų, turime jas maitinti. Nurinkus paskutinį medaus derlių (dažniausiai rugpjūčio pradžioje) pradedame bites maitinti invertuotu cukraus sirupu. Geriausia tai daryti trimis etapais: pirmiausia pamaitinti bites, kad nebadautų po medaus nurinkimo; antrąjį maitinimą išskaidžius į tris dalis sumaitinti kaip paskatą motinėlei pridėti kuo daugiau kiaušinių ir užauginti žiemojimui naują kartą, o trečiąjį kartą skiriame bičių žiemos atsargų kaupimui. Vidutinio dydžio šeimai taip reikėtų sumaitinti apie 25-30 kg sirupo, išskaidžius į minėtus tris etapus lygiomis dalimis. Maitinti geriausia kas savaitę.

                 Norint, kad mūsų darbštuolės išliktų sveikos, reikia joms šiek tiek padėti. Po pirmojo maitinimo broliai bitininkai rekomenduoja suduoti bitėms ekologiškų vaistų nuo erkučių. Būtent ekologiškiems vaistams erkutės neįgauna imuniteto, prie jų nepripranta. Taip pat, kad pastiprinti skraiduoles po sunkios vasaros galima papildomai bitėms antro maitinimo metu duoti koncentruotų žolelių papildų – sustiprės ne tik jų kūnelis, tačiau ir imuninė sistema, kuri yra labai svarbi žiemojant.

                 Na, ir dar šis tas, ko nežinojote apie mūsų gražuoles. Pasirodo, jos nėra tokios nekaltos, kaip atrodo. Bitutės yra tikros Robinos Hudės! Jos mielai vagiliauja maistą iš silpnesnių šeimų, todėl svarbu jas maitinti vakare ir susiaurinus lakas taip, kad kiekviena šeima galėtų apginti tai, kas jai teisėtai priklauso. Bitininkai rekomenduoja palikti atvirą ne didenį kaip 7 cm tarpą lakoje.

                 Ramiai bites žiemoti galima palikti tik įvertinus, ar jos, po maitinimų, turi pakankamai atsargų. Tai nesunku padaryti pakėlus avilį už krašto keliais pirštais ir palyginus jo svorį su kitais aviliais. Jei avilys labai lengvas – atsargų tikrai gali pritrūkti. Žiemos ar ankstyvo pavasario metu svarbu be reikalo neatidaryti avilio ir kuo mažiau drumsti snieguolėms poilsio laiką. Ramiai gyvendama tokia šeimynėlė per parą suvartoja 25 – 30 g atsargų. Esant trukdžiams šis skaičius gali padidėti dešimteriopai ir bitės ims badauti. Todėl net atsargų likutį avilyje visada geriausia tikrinti įvertinant avilio svorį. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad kenkėjai nepatektų avilin ir bitės, stresuodamos, neišeikvotų daug atsargų. Dėl netinkamų žiemojimo sąlygų gali būti kaltas ir per šiltas oras – bitės ims auginti perus, o tai taip pat reikalauja daugiau maisto ir energijos resursų.

                 Lopšinė bitėms

                 Žiemojimui tinkamai paruošus bites galima ir lopšinę padainuoti. Ne, tai nereiškia, kad jos užmigs. Tiesą sakant, jos netgi neišgirs… Bet juk taip poetiška gražiai ir su pagarba išlydėti tiek daug gero į mūsų gyvenimus atnešančius vabzdžius. Galų gale, ši lopšinė net ne bitėms, o mums, žmonėms, kurie net žiemą ne visada susispiečia į kamuoliuką šeimoje ir leidžia laiką kartu. Tad, gal bent palinkėję bitėms saugios ir ramios žiemos galime sudainuoti: „Aa aa pupa…“. Arba ką nors iš AC/DC repertuaro. Svarbu, kad kartu. Ir ne su bitėmis, o su vienas kitu.