Šiaip bitė, ko gero, ne pats geidžiamiausias augintis, ir daugelis mieliau renkasi šuniukus, kačiukus, katašunius ar net triušiukus, bet ne bites. Juk bitės, įptastai, nepaglostysi, ji tau nepamurks atsigulus ant kelių ir meiliai nepažiūrės į akeles, neatskris pasitikti grįžus namo iš darbo, nesulos vos kam sukrebždėjus prie durų. Dar blogiau – ji įkyriai skraidys aplink ar net įsigudrins įgelti. Nedorėlė, sakysit. Štai tiek nedaug mes, šiuolaikiški žmonės, žinome apie medaus kopinėtojas. Visgi, yra žmonių, bites vertinančių labiau už bet kokius kitus gyvūnėlius. Juk protėviai iš pagarbos šiam padarėliui sakydavo, kad bitės, kitaip nei visi gyvūnai – miršta. Galbūt tai, ką netrukus perskaitysite, ir Jus paskatins kitaip pažvelgti į šį nepaprastą vabzdį bei „išnuomoti“ šiek tiek vietos, o bitininkams padės padininti ir paįvairinti medaus derlių.
Bitės į laukus – derlius į namus 
Bitės itin svarbios ekosistemai. Jos, kartu su kitais vabzdžiais, atsakingos už vaismedžių, žolių, krūmų, gėlių, daržovių ir kitų augalų apdulkinimą. Būtent nuo bičių egzistavimo priklauso apie 85 procentus visų augalų gebėjimo vesti vaisius ir daugintis. Visai neblogai, kaip tokiai mažylei, tiesa? Ir kai dauguma vejame šiuos vabzdžius kuo toliau – daržininkai bei kiti žemdirbiai mielai kviečiasi mažąsias pagalbininkes pasisvečiuoti savo laukuose ir soduose. Stiprios bičių šeimos derlių padidinti gali net iki 30-ies procentų – skamba net kiek utopiškai. Kad prikviestum bites į savo laukus galima pasitelkti išradingumą ir garsiai šaukti „medus, medus“, taip pat pabandyti pavogti medaus iš bičių lizdo ir bėgti savo laukų pusėn, arba padaryti paprasčiau – susitarti su vietiniais bitininkais ir atkeldinti bičių namų „kvartalą“ į savo laukus viso augalų žydėjimo metu. Ši darni bičių ir žmonių simbiozė visapusiškai naudinga ir bitėms – kas gali būti geriau, nei nektaro pilni laukai vos išskridus pro „duris“?
Bičių keliauninkių privalumai
Pavasaris ir vasara bitėms – tikras darbymetis. Bitininkai, norintys sulaukti daugiau derliaus, t.y. pastovaus medunešio, į „komandiruotes“ po skirtingus laukus bites siunčia kas 2-3 savaites – apytiksliai tiek žydi augalai. Nors bitėms nenurodysi, ant kokio augalo tūpti, keičiant avilių vietą ir patalpinant juos į skirtingus laukus galima išgauti rūšinį medų. Kad ir kokios darbščios medaus nešėjos būtų, pirmiausia jos apsiskraido artimiausiuose laukuose, tad, jei patalpinsite avilį netoli grikių lauko – turėsite grikių medų, jei į pamiškę – miško augalų medų. Jeigu rūšinio medaus išgauti ir nepavyks, bent didžioji dalis nektaro bus sunešta iš aplink vyraujančiu augalų ir jų poskonis bei maistingosios savybės dominuos Jūsų meduje.
Ar būtina keisti bičių avilių vietą norint turėti medaus? Tikrai ne. Bitės nektaro prineš ir iš keliolikos kilometrų spinduliu nutolusių laukų. Arbatai pagardinti užteks. Visgi, ar Jums nesinori gyventi arčiau darbo vietos? Bitelės – ne išimtis. Kuo arčiau medingi laukai – tuo daugiau energijos ir laiko bitės gali išnaudoti nektaro nešimui, o ne kelionėms iki derlingų pievų. Medingus laukus geriausia rasti pasikonsultavus su vietiniais žemdirbiais ir sutarus dėl laikino nuomininkių atkeldinimo. Tiesą sakant, per savo gyvenimą bitės „nusidirba mirtinai“ ir gyvena tik iki šešių savaičių, tad, kodėl nepataupius joms nors vienos gyvenimo dienos?
Bičių kraustymasis
Bitės mėgsta kraustytis. Ypač – su visu namu. Keliant bites į kitą vietą Jūs tikrai norite būti atsargūs ir pagarbūs, kadangi avilyje tūno kelios dešimtys tūkstančių įnoringų bičių, kurių supykdyti nenorėtų niekas. Be to, neatsargus poelgis gali kainuoti ir dalies bičių ar net motinėlės gyvybes. Tad, prieš iškeldinant darbštuoles medaus savaitei ar kelioms, reikia gerai ir skrupulingai pasiruošti. Geriausia – išvakarėse. Prieš iškeldinant bites, iškopinėjame senąjį derlių ir pasirūpiname, kad jos turėtų vietos naujoms medaus atsargoms – uždedame naujus tuščius medaus aukštus. Kadangi bitės mėgsta komfortą – įrengiame joms „kondicionierių“ – pritvirtiname kvėpavimo groteles avilio viršuje dėl jų ir mūsų pačių saugumo avilius suveržiame diržais ir laukiame paryčių.
Bites pervežame prieš švintant – juk norime, kad visos šeimos narės būtų avilyje. Kad kelionės metu darbštuolės neišsiruoštų pakeliauti po mašiną ir artimiau susipažinti su savo „perkraustytojais“, prieš keliant avilius į transporto priemonę uždarome lakas. Taip pat pabaigiame antrą „kondicionieriaus“ etapą – supurškiame bites vandeniu. Bitės įpratusios pačios būti ir transporto priemone, ir pilotu, tad Jūsų vairavimo įgūdžiai joms gali kelti stresą. Be to, kai tokia grūstis avilyje, bitės gali greitai perkaisti, padidėja tikimybė išsilydyti vaškui ir žūti daliai šeimos. Kvėpavimo grotelės ir supurškimas vandeniu apsaugos bites, o taip pat jas pagirdys – visi patogumai neišeinant iš namų. Tinkamai susiruošus keliame avilius į transporto priemonę taip, kad avilio rėmeliai būtų statmenai transporto ašiai – taip apsaugosime bites nuo susispaudimo ir, galiausiai, spaudžiame gazą. Tik ne iki dugno. Pamažu.
Bitės – geri pėdsekiai. Norint komfortiškai jas pervežti į kitą vietą taip, kad nesigręžiotų atgalios, teks nuvažiuoti ne mažiau kaip 4 km spinduliu. Naujoje vietoje įkurdinti rekomenduotina iki 25 bičių šeimų. Statant avilius svarbu nepamiršti, jog bitės, kaip ir visi gyvūnai, gyvena ir dirba pagal gamtos dėsnius. Bičių namų „feng-shui specialistai“ broliai bitininkai sako, jog lakas geriausia atsukti į rytus, kad bitės nubustų su pirmaisiais saulės spinduliais – ne tik jų nuotaika, tačiau ir medunešis bus geresnis. Galiausiai, svarbu pasirūpinti visais, kurie gali užklysti į bičių naujuosius plotus, ir prie įvažiavimo pas bites pastatyti informacinį ženklą su bityno kontaktiniais duomenimis bei apie avilių buvimo vietą informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Jei bent akimirką sudvejosite ir pagalvosite apie bites, kai kitą kartą rinksitės geriausią „augintinį“ sau – būsime labai laimingi. Jei nuo šiol į kambarį įskridusią bitelę pagarbiai palydėsite laukan, suprasdami jos nelengvą misiją – būsime pamaloninti. Na, o jei jau turite šių gražiuolių avilį kitą, tikimės, jog išbandysite mūsų patarimus ir Jūsų bitės kas rytą nubus nektaro kupinuose laukuose, kur kantriai skris nuo vieno augalo prie kito nė nenutuokdamos kokie dėkingi joms esame už visa, ką matome aplink. Lai bitės tampa laukiamiausiais „nuomininkais“ visose žemės kertėse kertelėse ir jos mums atsidėkos gausiu derliumi, gardžiu medumi, gera sveikata ir ramybe širdyje.